Bėgo dienos. Rastai gulėjo kaip gulėję. Pagailo miško žvėreliams rastų ir nusprendė juos atgaivinti. Kas šlapimu gydė, kas žoleles ant jų dėjo, kas šiaip nieko nedarė. Tačiau vieną dieną rastai atgijo. Sukruto, sujudo, atsikėlė ir pradėjo vaikščioti bei kalbėti.
Susirinkę žvėrys sumąstė duoti jiems vardus. Vienbalsiai nutarė juos vadinti Pijumi ir Dariumi. O kad būtų paprasčiau sutrumpino jų vardus iki Pi ir Da. Pi Da rastai liko patenkinti savo vardais ir linksmai šėlo su miško žvėreliais. Žaidė įvairius kompiuterinius miško žaidimus, kvailiojo, pokštavo, išdykavo, zaide idomu zaidima pavadinimu boulingas ir valge kebabus. Vakarais pasakodavo anekdotus ir kepėsi šašlykus ant laužo. Visi buvo laimingi.
Tačiau vieną dieną į miška atėjo bėda. Staiga, Pi Da rastai pamilo vienas kitą. Ir nuo to momento miške girdėjosi siaubingos dejonės, nežmoniškai graudus riksmai, klyksmai ir barniai. Atrodydavo lyg iš pensininko pensiją kas atiminėtų. Ne vienas grybautojas išgirdęs tuos staugimus mesdavo reples, melofoną bei pintinę pilną grybų ir tekinas bėgo iš miško lauk. O ir patys miško žvėreliai naktimis užmigti nebegalėjo dėl Pi Da rastu. Pavyzdžiui Meškutė-Pakirkšnutė 5 dienas iš eilės negalėjo užmigti.
Vieną kartą, daugiau nebegalėdami ištverti tos negandos, žvereliai suvažiavo dviračiais į miško proskyną į susirinkimą. Paklausė Pi Da rastų, kodėl jie taip klykauja. Ir jie paaiškino, jog pajutę vienas kitam nepažabojamą aistrą negali sutramdyti savo augališko instinkto. Jie beprotiškai nori mylėtis. Kaip ir tikram medžiui-vyrui priklauso, kiekvienas jų apačioje turėjo po storą buką kyšančią šaką, bet nei vienas iš jų neturėjo nei mažiausios drevelės savyje. Tad ir badydami vienas kito kietą žievę, iš neapsakomo skausmo Pi Da rastai priversti stūgauti ne savu balsu.
Tada senas Genys-Ūkvedys pasakė, kad jis gali išspręsti šią problemą iškirsdamas kiekviename raste po drevę. Tris savaites dirbo genys. Matavo šakų ilgius, storius, gilino ir platino dreves. Po to Voverutė-Prostituė įlindus į dreves jas išvalė, iššlavė, iščiustijo. Ežys-Šakalys samanom apželdino drevių pakraščius. Ir štai, vieną dieną atlikus visus darbus Pi Da rastai pagaliau be skausmo galėjo tenkinti savo geidulį. Kaip jie džiaugėsi, kaip jie mylėjosi, visas miškas stebėjosi.
Skausmo ir nusivylimo aimanas pakeitė pasitenkinimo ir euforijos šūksniai! Kasdieniai Pi Da rastų paradai prie senojo upokšnio skambėjo visoje girioje. Ir vėl miške nėra ramybės. Susirinko žvėrys į dar vieną tarybą ir nutarė išvyti Pi Da rastus iš miško. Vijo vijo juos kol išvijo. Išvyti iš miško Pi Da rastai atklydo į miestą. Įsimaišė tarp žmonių. Supanašėjo su jais. Išmokė juos savo aistringų žaidimų. Daugelis žmonių su džiaugsmu puolė mėgdzioti Pi Da rastus. Ir visi gyveno ilgai ir laimingai, kiekvienam Pi Da rastui per barzdą varvėjo ir burnoje daug turėjo.
Ir aš ten buvau ir pats viską mačiau, štai ir pasaka baigta, prakaituoja net gakta.
Gender Shaltoops
Pidarastai