Ekonomika - Lietuvoje sparciai auga defliacija

Viena diena neapsikentusi Saltupio redakcija nusprende sudeti visus taskus ant “i”. Kiek galima apgaudineti zmones apie merdincia ir smunkancia Lietuvos ekonomika?[1] Todel “nekalbedami kibiru” Saltupiskiai viena vakara susedo su ceku mokslininkais prie apvalaus e-konferencijos stalo. Buvo aptarti svarbiausi Lietuvos ekonomikos (1 pav.) rodikliai, ivertintos didziausios gresmes ir perspektyvos, isanalizuotos taip vadinamos “krizes” istakos bei padiskutuota apie turimus Lietuvos ekonominius svertus.

1 pav. Lietuvos Ekonomika

E-konferencijos eigoje Saltupieciai priejo prie isvados (vertinys is rusu kalbos – “пришли к выводу”), kad Lietuvoje visiskai nera jokios taip placiai aptariamos infliacijos. Siuo metu Lietuvoje yra netgi defliacija, kuomet kainos krenta, o algos kyla nezmoniskai.
Zemiau pateiksime bendra su ceku mokslininkais sukaupta e-konferencijos medziaga, irodancia spartu defliacojos augima Lietuvoje. Viska irodysime skaiciavimais. Neatsitiktnai pasironkome palyginimui 1998 metus - pacius sunkiausius, musu nuomone, metus Lietuvai. Tuo metu valdzia Lietuvoje stipriai laike Prunskiene ir todel viskas buvo vagiama siaubingais mastabais.
Taigi, pradekime![2]

Pasirinkome vieną svarbiausiu prekių grupe – vynus. O konkrečiau – Saltupio (2 pav.) vyna.
1998 metais Vilniaus Vingio parke Joniniu proga sventinio koncerto metu pas bendraamzius vaikinus pasiseke nusipirkti Slatupio vyno buteli uz 9 Lt. Tuo tarpu dabar kiekviename didesniame prekybos centre, galima isigyti Saltupio vyno uz 4.99 Lt. Pasitelkime matematika.[3]


2 pav. Balsiu ir priebalsiu santykis zodyje „Saltupys“.

Defliacija - D
Infliacija – I
Pradiniu metu kaina – P[0]
Dabartiniu metu kaina – P[1]
Konstanta – K (K = 1)

Skaiciuokime infliacija:
DUOTA:
P(1) = 9
P(0) = 4.99
K = 1

RASTI:
D - ?

SPRENDIMAS:
I = P[1] / (P[0]
D = K / I
I = ( 4.99 / 9 – 1) = 0.55
D = 1 / 0.55 = 1.8
ATS.: D = 1.8 karto

Lietuvoje 1.8 karto sumazejo kainos, o tai reiskia, kad Lietuvoje yra didele defliacija.[4]
Panagrinekim atlyginimus. Tais paciais 1998 metais kaimynas paprase palaistyti jo pomidorus siltnamyje. Dirbau lygiai valanda ir jis man sumokejo 4 litus. Jei per menesi darbo valandu ANT PILNO ETATO buna 180, tai as tais laikais laistydamas pomidorus uzdirbciau 720 Lt per menesi. Siuo metu tiek pat valandu per menesi dirbdamas vidutinis vadybininkas gauna apie 2500 Lt. Grafiskai tokia situacija atspindi 3 paveikslas.


3 pav. Menesiniu algu palyginimas 1998 ir 2008 metais.
Skaiciuojam atlyginimo augimo rodikli:
Atlygininmo augimo rodiklis – Z
Pradiniu metu atlyginimas – A[0]
Dabartiniu metu Atlyginimas – A[1]

DUOTA:
A[0] = 720
A[1] = 2500

RASTI:
Z - ?

SPRENDIMAS:
Z = A[1] / A[0]
Z = 2500 / 720 = 3.47
ATS.: Z = 3.47 karto

Taigi, galime daryti isvada, kad Lietuvoje gyvenimas per desimt metu pagerejo (D + Z) 3.47 + 1.8 = 5.27 karto. Lietuva is tikruju siuo metu dabar yra savo aukso amziuje. Ir valdzia (tiek valdantieji, tiek opozicija) stropiai ir saziningai toliau didina geroves tendencijos augimo greiti. O ir pastangos padeti smulkiajam verslui yra stebetinai rezultatyvios.[5] Jei 1998 nerastum nei vieno smulkaus verslininko prekiaujancio kebabais, tai siuo metu kioskeliu-kebabiniu Lietuvoje yra priskaiciuojama iki 175 (4 pav.). Smulkus verslas dabar klesti pasiekes savo aukso amziu. Taip pat gaisrines isigyja vis naujesne iranga.


4 pav. Kebabiniu-kioskeliu ir gaisrininkam reikalingo vandens kiekio skaiciu.

Matoma ir aiski tendencija tolimesnio ekonominio kilimo.
Literatura:

1. Bershkov K., Ekonomika povzglendu miedzynarodowosci. - Praha: Prahska piechatnia, 1998 h. 233 s.
2. Miksys P., Ekonominiai svertai konkurencineje rinkoje. – Vilnius: Karlo Markso leidykla, 2006 m. 319 p.
3. Miksys P., Ekonominiu srautu tyrimu procesai. - Siauliai: Kastonu spaustuve, 2007 m. 112 p.
4. Miksys P., Lithuania in the crossroad of Europe. – Salcininkeliai: Stiprybes leidyklele, 2002 m. 68 p.
5. Микшис П., Рыночьные отношэния. – Варена: Шяурес лейдикла, 2003 г. 251 с.

Parenge:
Dr. Raumuo;
Prof. Poulius;
Ir ceku mokslininkai.
Atskirai noretume padekoti Ostravos Tarptautines Ekonomikos Mokslu Universitento Pasaulines Makroekonomikos fakulteto magistrantams uz pagalba tiriant Lietuvos ekonomine rinka specialiai siai mokslinei publikacijai.